„Jau esame sudėlioję šių metų veiksmus, kurių metu bus detaliai įvertintos šio finansavimo modelio galimybės bei atlikti pasiruošimo veiksmai jo pritaikymui konkretiems objektams“, – pranešime teigė „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„Nors finansavimas iš biudžeto paprastai yra pigesnis, jeigu tokių galimybių nėra, viešojo ir privataus sektorių partnerystę matome kaip vieną iš alternatyvių būdų užtikrinti konkrečių valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą“, – pridūrė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministerija apsvarsto galimybę PPP modeliu įgyvendinti kelis projektus: 16 km ilgio Kauno vakarinį aplinkkelį, 6,8 km ilgio Klaipėdos pietinį aplinkkelį, 9,34 km ilgio Zarasų aplinkkelį ir apie 20 km ilgio krašto kelio Kaunas-Prienai-Alytus atkarpą.
M. Skuodis neseniai Seimo „valstiečių“ frakcijoje minėjo, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė svarstoma dėl finansavimo trūkumo. Jis pabrėžė, kad tokiu būdu jau įgyvendinami projektai kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, pernai Latvijoje nutiestas Kekavos aplinkkelis.
Palangos aplinkkelis buvo nutiestas naudojant PPP modelį 2015 metais. Taip pat buvo planuota rekonstruoti Vilnius-Utena kelią šiuo būdu, bet dėl trūkstamo aiškaus finansavimo modelio, Seimas tam nepritarė 2015 metais.
Šiems metams valstybės biudžete kelių infrastruktūrai numatyta 872 mln. eurų.