Austrijos vidaus reikalų ministerija savo sprendimą motyvavo nauja grėsmės situacija, susijusia su nestabilia migracijos ir saugumo padėtimi Europos Sąjungoje, dideliu spaudimu prieglobsčio suteikimo sistemai, o taip pat migracijos spaudimu ES išorinėje sienoje su Turkija ir Vakarų Balkanais.
Danija, atsižvelgdama į terorizmo grėsmę, susijusią su konfliktu Gazos ruože, ir Rusijos žvalgybos šnipinėjimo grėsmę, taip pat pratęsė kontrolę visoje šalies sienoje. Ypatingą dėmesį šios šalies vyriausybė skyrė sausumos sienai su Vokietija ir uostams, iš kurių keliauja keltai į Vokietiją.
Dėl padidėjusios nelegalios migracijos ir Rusijos karo su Ukraina iki lapkričio 11 d. Vokietija taip pat pratęsė sausumos sienos su Austrija kontrolę. Ji turėjo baigtis šių metų gegužės 12 d.
Norvegijos vyriausybė pratęsė kontrolę uostuose, iš kurių keliauja keltai į Šengeno erdvę, nurodydama padidėjusias grėsmes ypatingos svarbos infrastruktūrai ir Rusijos žvalgybos operacijas, keliančias grėsmę šalies dujų eksportui arba karinei paramai Ukrainai.
Švedijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad pratęsta kontrolė visoje šalies sienoje yra būtina dėl padidėjusios rimto antisemitizmu motyvuoto smurto ir išpuolių rizikos bei rimtos grėsmės viešajai tvarkai ir vidaus saugumui.
