Europos Komisijos informacija, pagrindinis šių nuostatų tikslas – palengvinti nuostatų dėl kabotažo operacijų ir vairuotojų komandiravimo vykdymą. Primename – šis reikalavimas yra laikinas, nes nuo šių metų rugpjūčio 21 d. įsigalioję išmanieji tachografai leis registruoti sienos kirtimą automatiškai (analoginiai tachografai turės būti pakeisti naujaisiais ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.).
Nepaisant to, iki to laiko sieną kirtę sunkvežimių vairuotojai privalo sustoti pirmoje įmanomoje ir saugioje automobilių stovėjimo aikštelėje (arba kitoje panašioje vietoje, kur sunkiasvorėms transporto priemonėms leidžiama sustoti) prie sienos arba kirtus sieną ir rankiniu būdu įrašyti tachografe šalies, į kurią jie įvažiavo, simbolį. Jei valstybės narės siena kertama keltu arba traukiniu, vairuotojai privalo įvesti šalies simbolį uoste arba atvykimo stotyje.
Neseniai Europos Komisija išreiškė savo nuomonę dėl šio įpareigojimo laikymosi, pateikdama paaiškinimus, kuriuos galima rasti jos svetainėje.
Komisijos tarnybos paaiškino, kad kelių eismo saugumas yra vienas iš pagrindinių Reglamento (EB) Nr. 561/2006 tikslų, todėl prievolės rankiniu būdu registruoti sienos kirtimą laikymasis jokiu būdu neturi neigiamai paveikti kelių eismo saugumo ir prisidėti prie ES ir nacionalinės teisės pažeidimo.
Todėl vertinant, kas yra „artimiausia įmanoma sustojimo vieta“, būtina visapusiškai atsižvelgti į kelių eismo saugumo taisykles ir apribojimus tuo momentu, kai vairuotojas sprendžia, kur sustoti šiuo tikslu. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į galimą stovėjimo vietų trūkumą pasienio zonose, siekiant išvengti pavojaus sudaryti tokiose zonose pavojingas spūstis”, – rašoma EK vadove.
Ar tai visada turi būti artimiausia automobilių stovėjimo aikštelė?
Kelkraštis arba avarinė eismo juosta neturėtų būti laikomi „įmanoma sustojimo vieta“ vien tik siekiant įvykdyti šią nuostatą, nes greičiausiai dėl to būtų pažeisti kelių eismo saugumo reikalavimai, pavyzdžiui, nacionalinės kelių eismo taisyklės.
Dėl tų pačių priežasčių artimiausia „įmanoma sustojimo vieta“ ne visada bus artimiausia automobilių stovėjimo aikštele. Jei įvažiavimas į ją yra užblokuotas arba visos joje nurodytos stovėjimo vietos yra užimtos, vairuotojas gali nuspręsti važiuoti toliau į kitą stovėjimo aikštelę.
Kirtęs sieną, vairuotojas mato, kad lėtėjimo juosta į pirmąją stovėjimo aikštelę yra užpildyta ir stovėjimo aikštelėje jau nebėra vietų. Tokiu atveju vairuotojas turi dvi galimybes: arba dar padidinti spūstį lėtėjimo juostoje, arba važiuoti toliau”, – teigia Europos Komisijos ekspertai.
Jų teigimu, jeigu pirmuoju atveju kyla pavojus kelių eismo saugumui (visų pirma iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms), tokia stovėjimo aikštelė neturėtų būti laikoma „įmanoma sustojimo vieta“
Vairuotojas turėtų pasirinkti antrąją galimybę ir važiuoti savo maršrutu toliau iki kitos įmanomos sustojimo vietos. Tokiu būdu ta pati stovėjimo aikštelė gali būti „artimiausia įmanoma sustojimo vieta“ vienam vairuotojui, bet ne kitam vairuotojui, važiuojančiam pro ją kitu paros laiku ar kitą dieną.
Taikant šią nuostatą taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų kortelių techninę galimybę. Šiuo metu vežėjai naudoja tokias vairuotojų korteles, kurios nėra pritaikytos įrašyti tiek daug šalies simbolių. Šiuolaikinės kortelės atminties pakanka dažniausiai 112 simboliams.
Baudos už valstybės sienos kirtimo neatžymėjimą tachografe
Už šios prievolės nesilaikymą baudos gresia tiek vairuotojui, tiek vežėjams. Jų dydis priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Vokietijoje jos siekia nuo 125 iki 250 Eur už kiekvieną 24 valandų vėlavimo įregistruoti laikotarpį (vairuotojams) ir nuo 375 iki 750 Eur vežėjams.
Italijoje už tai galima sumokėti nuo 52 iki 102 Eur, Belgijoje – 55 Eur, o Lenkijoje – 100 zlotų (apie 20 Eur). Plačiau apie baudas už valstybės sienos kirtimo neatžymėjimą tachografe galima perskaityti šiame straipsnyje.
>>> Kaip rankiniu būdu įrašyti tachografe šalies simbolį, galite perskaityti šiame vadove. Jame taip pat rasite versiją atspausdinimui.