Kovą euro zonos PMI indeksas, palyginti su vasariu, nežymiai sumažėjo. Paskutinį pirmojo ketvirčio mėnesį jis siekė 46,1 punkto (palyginti su vasariu jis sumažėjo 0,4 punktu). Sumažėjimą daugiausia lėmė du mažiausiai svarbūs subindeksai. Pirma, labai sutrumpėjo tiekimo laukimo laikas (o tai neigiamas rodiklis, nes jis rodo mažą paklausą) ir sumažėjo pirkimų lygis.
Teigiamas ženklas yra tai, kad gamybos ir naujų užsakymų lygis sumažėjo mažiausiai per daugelį mėnesių. Gamybos atveju taip buvo nuo 2023 m. balandžio, o naujų užsakymų atveju jau penkis mėnesius fiksuojamas lėtėjantis mažėjimas.
Nepaisant to, tai yra lygiai 12 mėnesių, kai euro zonos gamybos lygis mažėjo. Mažėjant pirkimams, toliau buvo mažinamos pandemijos metu sukauptos gamybos išteklių atsargos. Jos mažėjo keturioliktą mėnesį iš eilės. Mažėjo ir gamybos išteklių, ir galutinių produktų kainos. Tačiau pastarųjų kainos sumažėjo labiau, nes įmonės stengiasi konkuruoti kainomis rinkoje, kuriai būdinga maža paklausa.
Pietūs augo, šiaurė sumažėjo
Dar vieną mėnesį iš eilės euro zonos pramonės lydere tapo Graikija. Šalis, surinkusi 56,9 balo, aiškiai viršijo neutralią 50 balų ribą, skiriančią pramonės veiklos augimą nuo nuosmukio.
Dabartinio nuosmukio metu Europos pietinėms šalims sekasi gana gerai. Ispanija ir Italija taip pat viršijo 50 balų ribą. Gali būti, kad Nyderlandai ir Airija kitą mėnesį taip pat atsidurs augimo zonoje. Šių šalių PMI indeksas buvo atitinkamai 49,7 ir 49,6 punkto. Nyderlandų atveju tai buvo geriausias rezultatas per 19 mėnesių. Daugelyje šalių ekonomikos sulėtėjimas jau baigėsi.
Nors rinkos fiksuoja pramonės aktyvumo didėjimą arba pereina į plėtros teritoriją, bendras euro zonos rezultatas toli gražu neprilygsta lyderių rezultatams. Ją žemyn tempia dvi galingiausios Europos ekonomikos – Prancūzija ir Vokietija. Nors pirmoji gali pasigirti vidutiniu rezultatu (46,2 balo), Vokietijos rezultatas iš tikrųjų yra labai žemas (41,9 balo).
Atsigavimo dar palauksime?
Per pastaruosius aštuonis mėnesius pramonės sektorius palaipsniui kopė PMI indekso laiptais. Tačiau jis vis dar yra ant laiptų, vedančių iš rūsio (į pirmąjį aukštą – red. pastaba). Tačiau pakilimas į viršutinį aukštą gali ir neįvykti, daugiausia dėl prastos pramonės būklės Vokietijoje ir Prancūzijoje”, – padarė išvadą Hamburgo komercinio banko vyriausiasis ekonomistas daktaras Cyrus de la Rubia.
Jis teigia, kad euro zonos gamybos sektoriaus nuosmukiui įveikti dar prireiks laiko. Kaip jis nurodo, keturios šalys – Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – kartu sukuria tris ketvirtadalius euro zonos pramonės. Iš keturių “cilindrų”, kaip juos vadina daktaras Cyrus de la Rubia, du stipriausi iš jų – neveikia.
Be to, ekspertas yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio naujų užsakymų mažėjimo, kuris jau artėja prie rekordiškai ilgo šio rodiklio mažėjimo laikotarpio.
Tai neleidžia tikėtis pramonės aktyvumo atsigavimo”, – teigia jis.
Nutrūkęs cilindras
Kovą Vokietijos pramonės PMI indeksas nuo vasario 42,5 sumažėjo iki 41,9 punkto. Naujausias rodiklis buvo žemiausias per penkis mėnesius. Tai jau antras iš eilės mažėjimo mėnuo. Viltys, kad 2024 m. ekonomika atsigaus, kol kas žlunga. Be to, indekso rodiklis ne tik tebėra gerokai žemiau neutralaus 50 punktų lygio, bet ir aiškiai mažesnis už 44 punktų ribą, kuri žymi pramonės gamybos susitraukimą.
Vokietijos gamybos sektorius jau maždaug nuo praėjusių metų vidurio patiria nuosmukį, o naujausi PMI duomenys rodo dar vieną sektoriaus susitraukimą 2024 m. I ketvirtį. Dar blogiau, kad lėtėjimas yra plataus masto – jis paveikė tiek gamybos priemonių, tiek tarpinio vartojimo ir vartojimo prekių sektorių”, – pasakė Hamburgo komercinio banko ekonomistas.
Akivaizdu, kad naujų užsakymų ir gamybos mažėjimo tempas vėl sulėtėjo, o tai yra tam tikras teigiamas ženklas, tačiau jis nekeičia fakto, kad šiose kategorijose vis dar nėra augimo. Eksporto pardavimai ir toliau mažėjo, nors ir silpniausiai per 11 mėnesių.
Pagrindinio indekso mažėjimas paspartėjo daugiausia dėl sumažėjusio užimtumo (prasta padėtis pramonėje jau pasireiškia atleidimais iš darbo), sumažėjusio įmonių pirkimo aktyvumo ir pagerėjusio pristatymo laiku rodiklio. Pastarojo veiksnio negalima laikyti visiškai palankiu, nes jį daugiausia lėmė maža importuojamų žaliavų ar gamybos priemonių paklausa.
Vis dėlto Vokietijos gamybos sektoriaus atstovų lūkesčiai yra optimistiškesni negu ankstesniais mėnesiais. Jie pirmiausia tikisi, kad paklausa pagerės, ypač antrąjį pusmetį.